Ši veislė Lietuvoje dar reta. Lietuvos Kinologų Draugijoje užregistruota apie 20 šios veislės atstovų (2003m. duomenys).
Pagal ūgį jie yra skirstomi į nykštukinius, mažuosius (miniatiūrinius), vidutinius, didžiuosius ir volfšpicus. Tačiau neretai mažųjų špicų vadoje gimsta nykštukai ir atvirkščiai.
Špicai- ypač dekoratyvūs, lengvi, judrūs ir žaismingi šuneliai. Tai labai sena iš durpinio šuns kilusi veislė, mažai žmogaus pakeista, turinti natūraliai žavingą išvaizdą ir stiprią sveikatą. Praeiviai pamatę špicą, dažniausiai jį pavadina lapiuku ar meškiuku. Šiai veislei būdingi visi geriausi šuns charakterio bruožai: ištikimybė, atsidavimas ir žinoma - begalinė meilė šeimininkui. Nežiūrint jo dekoratyvios išvaizdos ir nedidelio ūgio, špicas visada atkakliai saugos savo namus. Jis labai budrus ir pradės loti anksčiau, negu jūs paspausite durų skambučio mygtuką. Špicai turi įgimtą norą įtikti šeimininkui, todėl nesunkiai galima išmokyti įvairių triukų. Jie yra labai išradingi ir dažnai patys prisigalvoja sau žaidimų. Tai universalūs kompanionai: su vaikais gali žaisti valandų valandas, o su pagyvenusiais žmonėmis, susisukę jiems ant kelių, žiūrėti televizorių.
Kitose šalyse špicai mielai dalyvauja cirko vaidinimuose ir šunų vikrumo varžybose.
Tikimės, kad ir Lietuvoje ši veislė bus mėgiama.
KILMĖ
Tai labai sena iš durpinių šunų, gyvenusių akmens amžiuje, kilusi veislė. Ilgus tūkstantmečius bendraudami su žmonėmis špicai tapo šeimininkui ir jo šeimos nariams atsidavusiais sargais. Vokiečių literatūroje apie špicą užsimenama jau 1450 m. Į Vokietiją ir Olandiją šios veislės pirmtakus atvežė vikingai.
Špicai pagal aukštį ties ketera skirstomi į:
Nykštukinius (nuo 18 iki 22 cm),
Mažuosius arba miniatiūrinius (nuo 23 iki 28 cm),
Vidutinius (nuo 29 iki 36 cm),
Didžiuosius (nuo 40 iki 50 cm),
Vofšpicus (nuo 45 iki 55 ir net 60 cm).
Visus špicus, išskyrus nykštukinius ir mažuosius (jie išvesti Didžiojoje Britanijoje), išvedė Vokietijos šunų augintojai.
EKSTERJERAS
Visi Vokiečių špicai atitinka didžiojo špico standartą. Tarpusavyje veislės tipai skiriasi ūgiu ir atitinkamo stambumo sudėjimu.
Galva vidutinio dydžio, pleišto formos. Snukis trumpas. Nosies veidrodėlis juodas, rudų špicų rudas. Lūpos ir vokai juodi. Ausys mažos, stačios, arti viena kitos, trikampės. Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsios. Kaklas vidutinio ilgumo, ketera ryški, nugara tiesi, trumpa, krūtinės ląsta ovali. Uodega vidutinio ilgumo susukta į žiedą ir užriesta ant nugaros. Priekinės kojos vidutinio ilgumo, tiesios, užpakalinių kojų sąnarių kampai buki. Letenos suspaustais pirštais, mažos.
Plaukai ilgi, ypač apykaklės ir užpakalinių kojų srityje.
Didieji špicai būna balti, rudi ir juodi. Volfšpicų spalva kaip vilkų. O mažieji ir nykštukiniai špicai būna įvairių spalvų ir atspalvių. Pasitaiko net mėlynų ir margų.
Trūkumai ir ydos:
Plokščia arba apvali galva, labai didelės, išsprogusios akys, šviesus nosies veidrodėlis, lūpos ir akių vokai, neprigludusi prie nugaros uodega, banguoti plaukai.
